Pirmasis pasimatymas su namais — interjero studijos „DUNAMAI“ įkūrėjai Deimantei Uleckytei pats jaukiausias. Dar nuoga erdvė pati pakužda, kuo ją aprengti, net jei tai tik keli kvadratiniai metrai, sako ji. Išraiškingų spalvų interjerams simpatiją jaučianti dizainerė dalijasi patarimais, nuo ko pradėti pokalbį su kelių kvadratinių metrų namais, trokštančiais ilgaamžio jaukumo.

Asmeninio archyvo nuotrauka

– Deimante, papasakok, kas tau yra namai.

– Be galo svarbi erdvė! Namai man asmeniškai yra vieta, į kurią grįžusi po darbo, iš kelionės ar be nuotaikos galiu rasti atgaivą. Tik į juos grįžusi, kiek pabuvusi ir atsistačiusi galiu eiti ir vėl užkariauti pasaulį (šyspsosi).

– O kaip interjero dizainerei?

– Namai turi būti tokie, kuriuose jaustumeisi maksimaliai gerai ir norėtum juose užsibūti ilgiau nei planuoji. Kaip kad nutiko vieniems mano klientams.

Rodos jau didelę patirtį turintys, garbaus amžiaus užsakovai, paprašė sukurti ramų, skandinavišką dizainą jų namuose. Nujaučiau, kad jiems šis sprendimas gali tiesiog nepritapti ir nutariau su jais geriau susipažinti. Nors pradėjome interjerą nuo švarių, šviesių, skandinaviško stiliaus detalių užbaigėme juodais turėklais ir tamsiais Bali stiliaus tapetais, ekstravagantiškomis ryškiomis detalėmis. Tai buvo visai nebe skandinaviškas, bet labai skoningas stilius. Dabar pora džiaugsmingai dalinasi patirtimi, kad kai grįžta namo, niekur nenori iš jų eiti. O anksčiau šeimininkai gyveno namuose, į kuriuos sugrįždavo ir ieškodavo būdų, kaip išlėkti iš jų kuo greičiau.

Labai smagu, kad jie manimi maksimaliai pasitikėjo, kad pavyko sukurti tokio jaukumo namus.

Taip atrodo Deimantės ir klientų drauge įrengti namai, kuriuose norisi užsibūti. Asmeninio archyvo nuotraukos.

– O nuo ko prasidėjo tavo pažintis su mažomis erdvėmis? Koks projektas tau labiausiai įsiminė?

– 25 kvad. m. butas. Visiškai micro. Dvidešimt kelių kvadratų buto gyventojas buvo neapibrėžtas. Šeimininkai vis dar nežinojo, ar jame įsikurs patys, ar juose apsigyvens močiutė, buvo minčių ir apie nuomą studijuojančiam žmogui.

– Su kokiais iššūkiais susidūrei įruošdama šiuos namus? Kaip juos sprendei?

– Įėjus į buto prieškambarį – nei vieno lango, o artimiausias šviesos šaltinis – svetainės langas už kampo, todėl koridorius tiesiog skendėjo tamsoje. Problemą išsprendėme visas koridoriaus sienas padengdami veidrodžio segmentais ir įrengdami tinkamą apšvietimą. Iš svetainės krentanti natūrali šviesa ėmė atsispindėti koridoriuje, patalpoje atsirado gylis ir iki šiol buvusi tamsi patalpa tarsi padvigubėjo.

Kitas iššūkis – svetainėje tik vienas langas. Įdėjome veidrodžio plokštę ant sienos ir svetainė vizualiai išsiplėtė dvigubai. Pati aikščiojau kaip galima išgauti norimą vaizdą su keliomis gudrybėmis su veidrodžiu ir tinkamai parinktais spalvų tonais.

Veidrodžiai Deimantei padėjo sukurti didesnę ir šviesesnę erdvę bute.
Asmeninio archyvo nuotraukos.

– Kad jau paminėjai spalvas, kaip išrinkote spalvų paletę?

– Vietoje aštresnių, sodresnių spalvų sutarėme naudoti neutralesnę paletę. Atvykus gyvent keliems mėnesiams ar porai metų, namai gal ir gali būti ryškių spalvų, kad sukurtų wow įspūdį, tačiau gyvenant nuolat raudona ne visiems patiks. (šypsosi). Todėl pasirinkome mažiau kategoriškas spalvas, kad su jomis jaustųsi gerai tiek vieni, tiek kiti potencialūs būsto gyventojai.

– O stilistiką?

– Tiek medžiagas, tiek akcentus rinkomės, kad jie būti tiek skoningi, tiek mažiems namams suteiktų charakterį: įvedėm juodų detalių, kontrasto. Vadovaujantis sukurta stilistika, jei ant vienos sienos dėjome paveikslą, tai šalia esančią sieną palikome švarią. Juk akiai svarbu turėti vietą, kur pailsėti. Skyrėm laiko ir dėliojam medžiagą prie medžiagos, o po to jau važiavome į salonus, čiupinėjome ir apžiūrėjome pavyzdžius, domėjomės medžiagų priežiūra, taip nuosekliai renkantis ir sukūrėme bendrą namų jaukumą.

– Tai čia toks kaip žaidimas?

– Visai kaip žaidimas! Svarbu žinoti bazines taisykles.  Daugelis mano, kad nusipirkę mažesnį butą ar namą lengviau juos įsikurs. Anaiptol, patalpose mažai vietos, o poreikiai išlieka tokie pat dideli. (juokiasi). Renkantis mažus namus svarbu apgalvoti net kur apsistos lagaminas, jei šeimininkai mėgsta keliauti, ar slidinėjimo lenta, be kurios gyventi būtų sunku, o gal vakarais skamba patefonas kuris reikalauja garbingos vietos namuose.

– O kaip tuomet pasiruošti gyvenimui mažoje patalpoje, kad nebūtų ankšta?

– Manau, kad protingiausia būtų ant lapo susirašyti savo poreikius dar prieš įsikuriant, įsirengiant namus. Galbūt yra dalykų, apie kuriuos žmogus labai labai svajoja jau seniai. Pavyzdžiui, vienąkart nauja klientė man papasakojo, kad visą gyvenimą svajojo turėti sūpynes namuose, kad galėtų pasisupti bežiūrint į židinį vakarais. Jei turi savo nuosavus namus, kodėl tos svajonės neįgyvendinti?

Be abejonės, svarbu išlikti sąžiningu prieš patį save. Paėmus lapą ar kur telefone surašyti viską ką norėtum turėti savo namuose, išskirti zonas, kuriose daugiausiai leisite laiką. Vieni mėgsta ruošti maistą, tuomet virtuvė — svarbi zona. Kitų gyvenime svarbų vaidmenį atlieka lova. Joje mėgsta ne tik ilsėtis, bet ir dirbti, leisti savaitgalius, tai reiškia lova turi būti itin patogi, o virtuvei vietos prireiks kur kas mažiau. Galiausiai, belieka pačius svarbiausius poreikius sudėti į mažą kvadratūrą. O idėja, kokie bus namai, taip palengva ir ateis.

– O jei erdvė nuomojama? Ar turi sprendimų ir patarimų, kaip tą erdvę persidaryti, na, truputėlį asmeniškiau, nenusiaubiant sienų ir daiktų, kurie palikti sandėliuke? Nuomojamos erdvės dažniausiai būna mažos.

– Taip, jos dažniausiai būna mažos erdvės. Na, pirmiausia aš siūlyčiau ištuštinti užpildytas erdves, kad ir tą patį sandėliuką, jei jis yra. Kitas žingsnis — kodėl nepasikalbėjus su nuomotojais? Galbūt įmanoma sutarti, kad senus baldus leistų restauruoti. Aš visuomet esu už tokį nuoširdų, atvirą pokalbį, kad abi pusės suprastų viena kitą. Jeigu nuomotojas gabesnis, gal jis gali perdažyti tą spintą, kuri ir kitiems nuomotojams bus daug patrauklesnė, net tik vienam šiuo metu ten gyvenančiam, o ir pats daiktas atgimtų naujam gyvenimui (šypsosi).

Dar svarbus akcentas: šviesios spalvos. Aš visuomet mažesnes erdves rekomenduoju įrengti šviesesnes. Ypač nuomojamuose butuose. Šviesi spalva suteikia estetikos, erdvės pojūtį.

– Anksčiau daugelis svajodavo gyventi erdviuose namuose. Apskritai, ar namų dydis vis dar svarbus?

– Manau, kad jei žmogus ieško jaukumo, tuomet verčiau rinktis protingai, ergonomiškai išplanuotą nei milžiniško dydžio namą.  Man dažnai tenka taisyti architektų padarytus projektus. Matau, kad vis dar dažniausiai projektuojami namai yra didelės kvadratūros. Tačiau negaliu sakyti, kad tie namai patogūs. Pavyzdžiui, miegamasis yra be proto didelis. Atstumas tarp spintos ir lovos — du ar trys metrai. Gal tie keli metrai labiau svetainėje praverstų? Dažnai dideliuose namuose pilna tuščių, paliktų erdvų, kurios taip ir lieka neišnaudotos. Jei namai mažesni, bet funkciškai gerai išplanuoti, jie gali būti be galo jaukūs, o gal net ir jaukesni už didelės kvadratūros būstus.

Nors erdvės bute vos 25 kv. m., Deimantė rado daugybę idėjų, kaip ją išnaudoti maksimaliai. Vienas iš sprendimų — šviesios spalvos. Asmeninio archyvo nuotraukos.

– Koks tavo patarimas būtų naujakuriams, kurie dabar įsiruošia namus?

– Nesivaikyti madų ir tendencijų, kurios keičiasi kas metus. Galbūt nereikėtų rinktis ir tų kasmetinių spalvų, kurios dominuoja visur, kur akis bepažvelgs. Manau, kad savo namuose naujakurys geriausiai jausis tuomet, jei orientuosis labiau į savo, o ne į aplinkinių poreikius.

– Daug kas įsirengimo klausimais net tariasi su draugais..

– Taip, tikrai tariasi. Ir, manau, kad tai labai gerai. Kalbant garsiai apie namus gali sulaukti išties naudingų pasiūlymų. Vis dėlto, naujakuriams visuomet rekomenduočiau pirmiau už draugų konsultacijas pasidaryti savo ateities namų vizualizaciją. Kai prieš savo akis matai vienaip atrodančius būsimus namus paveikslėlyje, gali su tuo susigyventi, arba imti ir pakeisti.

Pavyzdžiui, viena klientė kartą sako: “ Man patinka sukurtas interjeras, bet su tokios stilistikos šviestuvu aš niekaip nesusigyvenu. Aš žiūriu į tą vizualizaciją, ir mane erzina būtent ši detalė“. Pakeitus vieną šviestuvą kitu, gavome svajonių namų paveikslėlį. Naujakuriam aš siūlyčiau pirmiau investuoti savaitę ar dvi į namų erdvių vizualizaciją, imti ir susidėlioti galutinį 3D vaizdą.

Kai žinai ko reikia ieškoti, taip gali sutaupyti savo laiką ateityje, atsiribojant nuo nereikalingų baldų paieškų ir dvigubų pirkimų. Juolab, kad dažnai naujakuriai neįsikuria iškart 100 proc. namų. O turint vizualą, gali step by step viską susipirkinėti, kad ir metus laiko, kadangi žinosi, kokio rezultato sieki, koks tavo tikslas. Visad sakau, jog ne tik interjere, bet ir gyvenime reikia turėti tikslą (šypsausi).

– Interjere labai daug stilių. Nuo skandinaviško minimalizmo iki interpretuotos klasikos. Kaip rasti savąjį?

– Aš eksperimentus interjere pradėčiau nuo tokio saugesnio stiliaus kaip modernas. Pagrindiniai elementai būtų modernūs, o prikelti daiktai antram gyvenimui galėtų tapti išskirtiniais, savitais dekoro elementais. Net art deco elementas gražiai tokiame interjere susižiūrėtų. Žinoma,  jeigu jis būtų tam tikrų spalvų, kurių reikalautų interjero stilistika. Jei interjero spalvos gana tolygios, o perkurtas baldas ryškus, jis gali įnešti charakterio arba žaismingumo, išskirtinumo.

“Jeigu daiktas yra atnaujintas, tai tą perkurtą daiktą tegul visi ir mato, tegul jis išsiskiria ir suskamba interjere“.

Dar labai dažnai savo klientų klausiu – ar kabinsite paveikslą. Jei turite mylimą autoriaus paveikslą, galite iš paveikslo ištraukti spalvas ir jas perkelti į daiktus, aksesuarus, interjerą. Gražu, kai yra kūrinys ir jo spalvos atsikartoja toje pačioje erdvėje.

– Ar tenka namų interjerams naudoti tvarius, antram gyvenimui prikeltus daiktus? Kaip juos naudoti interjere?

– Taip, tenka. Man labai pas vieną kompozitorių namuose matyta maža kėdutė. Kūrėjas ją parsigabeno iš kaimo. Tikriausiai močiutė ant jos prisėsdavo melždama karves. Ji visa natūralios išvaizdos, ranka išskobta, natūraliai kreiva, nelygi. Kiek nušlifuota ir padengta beicu ji buvo pastatyta namuose prie durų, kad svečiai ir šeimininkai galėtų patogiai batus apsiauti. Tokia interjero detalė tikrai išskirtinė ir traukia akį. Vos tik kas užsukdavę į svečius, klausdavę šeimininko: kokia maža graži kėdutė, kur tu ją pirkai !?

Daiktas turi istoriją. Jis galėtų būti tiesiog išmestas, sudegintas, o čia atvirkščiai, naujai prikeltas jis įgyja dar daugiau žavesio. Man tai labai gražu, todėl turėdama progą visuomet paieškau cinkelį turinčių daiktų ir pati ir į savo namus.

– Deimante, klausimas pabaigai: kuria kryptimi juda interjero dizainas toliau?

– Labai platus klausimas.. Jei nesivadovaujant kasmetinėmis dizaino tendencijomis, pats dizainas struktūriškai, manau, nesikeičia. Atsiranda tik didesnės ir platesnės idėjų įgyvendinimo galimybės, gausesnė pasiūla, naujovės, kurios palengvina buitį. Pastebiu, pas mane užsuka klientų, kurie nori įsirenginėti gyvenimo namus. Jie vengia laikinų tendencijų vaikymosi. Apskritai, vis daugiau žmonių nori namų, kuriuose būtų gera dešimtmetį ar net ilgiau. Jie nori kokybės, todėl verčiau sumokės daugiau, bet ir turės namus, kuriuos brangins labai ilgai.